- driunėti
- driunė́ti, driùna (driùni), -ė́jo intr. 1. gulėti, miegoti tingint: Ko čia tep ilgai driunì, galėjai seniai atsikelti Mrj. Jis rytą ligi aštuonių driùna Mrj. Driunė̃s driunė̃s iki pusryčių, paskui paėda ir eina Mrj. Driunì lyg koks senis Šn. 2. tūnoti, kiūtoti: Gelbėk mane ir ilgiau nepalik nuodėmės tamsybėse driunėti brš. \ driunėti; išsidriunėti; sudriunėti
Dictionary of the Lithuanian Language.